FIZINIS AKTYVUMAS – BŪTINAS SVEIKOS GYVENSENOS VEIKSNYS

Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinimas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis.

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas – tai bet kokia fizinio aktyvumo forma, kuri lavina funkcinius gebėjimus ir teikia naudos sveikatai, nesukeldama jai pavojaus ar žalos.

Kodėl svarbu vaikams sportuoti?

Stiprina kaulus
Intensyvi veikla padeda susidaryti didesnei kaulų masei, mažina lūžių ir kitų traumų tikimybę.
Stiprina plaučių veiklą
Judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą. Dėl to padidėja plaučių tūris ir organizmo ląstelės geriau aprūpinamos deguonimi.
Lavina judesius
Kuo daugiau judi, tuo labiau gerėja judesių koordinacija ir motorika.
Lavina ir stiprina raumenis
Fizinis aktyvumas didina raumenų masę, apimtį, jėgą. Stiprinami ne tik kūno raumenys, bet ir širdies raumuo. Didėja jo darbingumas, gerėja kraujo apytaka.
Palaiko optimalų kūno svorį
Judėjimas padeda išvengti nutukimo, gerina virškinimą.
Didina protinį pajėgumą
Judėjimas stimuliuoja kraujo apytaką smegenyse, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
Gerina emocinę būklę
Reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, sustiprėja savivertės jausmas.
Gerina miego kokybę
Reguliarus fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos miego kokybei.
Puikus laiko leidimo būdas
Fizinė veikla padeda atsipalaiduoti, pasimėgauti kitokia aplinka.

Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams (nuo 6 iki 11 metų) ir paaugliams (nuo 12 iki 17 metų)

Kad pagerėtų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklė, pasikeistų kardiometaboliniai rodikliai (arterinis kraujo spaudimas, lipidų ir gliukozės lygis kraujo plazmoje ir jautrumas insulinui), griaučių raumenų pajėgumas, kaulinio audinio tankis bei tvirtumas, medžiagų apykaitos fiziologiniai rodikliai, mažėtų streso, nerimo bei lengvos ir vidutinės depresijos simptomai, mažėtų galimybė nutukti ar turėti antsvorį, gerėtų mokymosi rodikliai ir rezultatai, yra rekomenduojama:

1. Visi vaikai ir paaugliai turi kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. „Sukaupti 60 minučių fizinės veiklos" reiškia, kad dienos fizinio aktyvumo norma gali būti pasiekta, pavyzdžiui, per 2 kartus po 30 minučių ar net per 3 kartus po 20 minučių.
2. Norint pasiekti didesnės naudos sveikatai ir siekiant didesnių teigiamų pakitimų organizme, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei minimalus (60 minučių) ir trukti bent 1,5– 2 valandas (apie 120 minučių) kasdien.
3. Bet kokia fizinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip negaunamas pakankamas teigiamas poveikis sveikatai.
4. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti ilgai trunkanti ištvermę lavinanti (aerobinė) veikla. Kad didėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas bei jų tankis, didelio intensyvumo fizine veikla reikėtų užsiimti ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę.
5. Jeigu vaikai ar paaugliai nesilaiko šių rekomendacijų ir jų fizinio aktyvumo lygis yra mažesnis, nei rekomenduojama, net ir mažesnio intensyvumo ar trumpesnė fizinė veikla suteiks daugiau naudos sveikatai ir gerai savijautai, negu fizinis pasyvumas ir ilgas sėdėjimas.
6. Vaikai ir paaugliai turėtų apriboti laiką praleistą sėdint prie ekranų (TV, kompiuterio, mobiliojo telefono ir kt.), ypač poilsio metu.

„KIEKVIENAS JUDESYS YRA SVARBUS!" (Pasaulio sveikatos organizacija, 2020)

Parengta pagal https://smplc.lt medžiagą.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Rasa Dunajevienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.