informacija gestų kalba INFORMACIJA LENGVAI SUPRANTAMA KALBA

ŽIEDADULKIŲ POVEIKIS SVEIKATAI

Paskelbta: Ketvirtadienis, 18 gegužės 2023

Higienos institutas informuoja, kad, remiantis Personaline alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO), alergijos žiedadulkėms rizika šiuo metu yra labai didelė.

Alergija vystosi, kai žmogaus imuninė sistema labai stipriai sureaguoja į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios daugumai žmonių neturi jokio neigiamo poveikio, nes jie jas toleruoja.

Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli. „Rekordininkėmis“ galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5 400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės iš Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės.

Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame yra žiedadulkių, gali susirgti polinoze. Polinozė (šienligė) – tai žiedadulkių sukelta alergija, pasireiškianti sloga, čiauduliu, nosies niežuliu, paburkimu, susilpnėjusia uosle. Vargina ir akių paraudimas, perštėjimas, sausas kosulys ar gerklės kutenimas. Pasitaiko atvejų, kai kartu su alergija vargina įvairūs veido ir kaklo odos bėrimai. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį, vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus jautrus.

18

Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 augalų rūšių. Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergines ligas, skirstomi į tris pagrindines grupes:

  • medžiai (beržas, lazdynas, alksnis, gluosnis ir kt.),
  • pievų žolės (motiejukas, miglė, eraičinas, svidrė ir kt.),
  • piktžolės (kietis, varputis, pelynas, dilgėlė ir kt.).

Negalavimų pobūdis ir stiprumas dažnai priklauso nuo alergenų kiekio žiedadulkėse. Asmens savybę įsijautrinti žiedadulkių alergenams gali nustatyti tik gydytojas-alergologas. Tad įtarę, kad esate alergiški, kreipkitės į gydytoją. Norėdami sužinoti, kaip žiedadulkės veikia Jūsų sveikatą, naudokite PASYFO programėlę.

 Kaip išvengti kontakto su alergenu?

  • Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais.
  • Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, vėdinimui naudokite oro kondicionavimo sistemą. Rekomenduojama atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais.
  • Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tai laikas, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Mažiausi žiedadulkių krūviai tikėtini ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos.
  • Patalpas vėdinkite iš ryto, o naktį langus laikykite uždarytus.
  • Prieš išeidami į lauką patepkite nosies landas tepalu – tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį, arba dėvėkite apsauginę veido kaukę. Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. Apsisaugoti padeda ir galvos apdangalas, įėjus į patalpą jį reikėtų nusiimti.
  • Grįžę iš lauko nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybes nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite plaukus. Naudojamos kosmetinės odos ir plaukų priežiūros priemonės tarsi magnetas pritraukia žiedadulkes, todėl ant odos ir plaukų nusėda alergenai ir juos parsinešame į namus.
  • Kasdien keiskite drabužius. Dažniau skalbdami ir keisdami drabužius sumažinsite alergenų kiekį jus supančioje aplinkoje, mat skalbiant nuo audinių pašalinama 99,9 proc. žiedadulkių. Drabužių nedžiovinkite lauke. 

Parengta pagal https://hi.lt medžiagą
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Rasa Dunajevienė, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Wednesday the 17th - Romuva.

Pagalbos su negalia iškvietimas